Kodėl Europos Sąjunga keičia taisykles dėl dirbtinio intelekto ir ką tai reiškia kiekvienam piliečiui

Naujos taisyklės, kurių daugelis dar nepastebėjo

2024 metais Europos Sąjunga priėmė vadinamąjį Dirbtinio intelekto aktą – pirmąjį tokio pobūdžio teisės aktą pasaulyje, kuris bando sistemingai sureguliuoti, kaip dirbtinis intelektas gali ir negali būti naudojamas. Tai nėra vien technokratų reikalas. Tai liečia kiekvieną, kas naudojasi išmaniuoju telefonu, kreipiasi į banką ar ieško darbo.

Priežastys, kodėl ES ėmėsi šio žingsnio, nėra labai paslaptingos. Dirbtinis intelektas plito greičiau, nei spėjo atsirasti bet kokia priežiūra. Įmonės kūrė sistemas, kurios priima sprendimus dėl paskolų, medicininių diagnozių ar net teisminių nuosprendžių – ir niekas iš tikrųjų negalėjo paklausti, kaip tos sistemos veikia.

Kas iš tikrųjų keičiasi

Aktas skirsto DI sistemas pagal riziką. Aukštos rizikos kategorijoje atsiduria sistemos, naudojamos kritinėse srityse – sveikatos apsaugoje, švietime, teisėsaugoje. Joms taikomi griežtesni reikalavimai: skaidrumas, žmogaus priežiūra, galimybė paaiškinti priimtus sprendimus.

Kai kurie dalykai draudžiami visiškai. Pavyzdžiui, socialinis reitingavimas – kai sistema vertina žmones pagal jų elgesį ir suteikia arba atima privilegijas. Taip pat draudžiama naudoti biometrinį atpažinimą viešose vietose realiuoju laiku, išskyrus labai ribotas išimtis.

Įmonėms, pažeidžiančioms taisykles, gresia baudos iki 35 milijonų eurų arba 7 procentų metinės apyvartos – priklausomai nuo to, kas yra daugiau.

Ką tai reiškia paprastam žmogui

Teoriškai – gana daug. Jei bankas atmetė jūsų paskolos paraišką dėl automatizuotos sistemos sprendimo, turėsite teisę reikalauti paaiškinimo. Jei darbdavys naudoja DI atrinkdamas kandidatus, tas procesas turės būti skaidresnis.

Praktiškai – viskas priklausys nuo to, kaip taisyklės bus įgyvendinamos. ES teisės aktai ne visada virsta realiais pokyčiais greitai. BDAR, duomenų apsaugos reglamentas, buvo priimtas 2018 metais, tačiau daugelis įmonių iki šiol ne itin kruopščiai jo laikosi.

Vis dėlto yra ir optimizmo pagrindo. Skirtingai nei BDAR, DI aktas buvo kuriamas su aiškesniu vykdymo mechanizmu ir konkrečiais techniniais reikalavimais, o ne vien abstrakčiais principais.

Tarp vilties ir skepticizmo

ES bandymas sureguliuoti dirbtinį intelektą yra svarbus ne tik dėl pačių taisyklių, bet ir dėl signalo. Tai pareiškimas, kad technologijos neturėtų vystytis vakuume, be demokratinės priežiūros. Kad žmogaus teisės turi likti centre net tada, kai sprendimus priima algoritmai.

Tačiau reikia būti sąžiningais: reguliavimas visada atsilieka nuo technologijų. Iki to laiko, kai taisyklės įsigalios visiškai – o tai vyks palaipsniui iki 2027 metų – dirbtinis intelektas bus žengęs dar kelis žingsnius į priekį. Klausimas ne tai, ar šis aktas išspręs visas problemas. Jis jų neišspręs. Klausimas – ar jis sukuria pakankamai tvirtą pagrindą, nuo kurio galima toliau eiti. Ir čia atsakymas, nors ir atsargiai, yra teigiamas.