Kodėl Europos Sąjunga keičia kelionių taisykles ir ką tai reiškia kiekvienam lietuviui

Kodėl Europos Sąjunga keičia kelionių taisykles ir ką tai reiškia kiekvienam lietuviui

Viskas prasidėjo nuo kelių nemalonių incidentų

Jei sekate naujienas, tikriausiai jau girdėjote apie ETIAS – naują ES kelionių leidimų sistemą, kuri netrukus pradės veikti. Bet kodėl apskritai reikėjo kažką keisti? Juk europiečiai keliauja laisvai, o ne europiečiai turėjo vizas – kas čia pasikeitė?

Tiesą sakant, problema buvo ne europiečiai, o tie, kurie atvyksta pas mus. Po 2015-2016 metų migracijos krizės ir kelių teroro išpuolių Europoje, ES suprato, kad ji iš tikrųjų nelabai žino, kas kerta jos sienas. Šengeno zona – puikus dalykas laisvam judėjimui, bet tuo pačiu ji sukūrė tam tikras saugumo spragas. Žmogus galėjo įskristi į Romą ir tada važiuoti iki Vilniaus be jokio papildomo patikrinimo.

Kas tas ETIAS ir ar turėčiau jaudintis?

ETIAS (Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema) – tai iš esmės tas pats, ką amerikiečiai jau seniai turi su savo ESTA sistema. Jei kada skridote į JAV, žinote tą procesą: užpildai formą internete, sumoki nedidelį mokestį, gauni leidimą ir skrendi. Niekas tavęs nestabdo oro uoste su krūva dokumentų.

Kaip lietuviui, tau tiesiogiai tai neliečia – mes jau esame ES piliečiai. Bet jei turi draugų ar giminių iš šalių, kurios dabar keliauja į Europą be vizų – Ukraina, Gruzija, Brazilija, daugelis kitų – jiems nuo 2025 metų reikės iš anksto gauti šį leidimą. Kaina – 7 eurai, galiojimas – 3 metai arba iki paso galiojimo pabaigos.

Bet yra ir kita pusė medalio

Čia prasideda įdomesnė dalis. ES vienu metu diegia ir kitą sistemą – EES (Atvykimo ir išvykimo sistemą). Ir štai čia jau liečia kiekvieną iš mūsų, kai keliaujame už Šengeno zonos ribų.

Iki šiol pasų kontrolė buvo gana… archajiška. Pareigūnas pažiūri į tave, pažiūri į nuotrauką, antspaudas – eik. EES sistema tai pakeis į biometrinį skaitymą: pirštų atspaudai, veido nuskaitymas, automatinis registravimas sistemoje. Kiekvieną kartą, kai išvyksti ir grįžti.

Teoriškai tai turėtų pagreitinti procesą. Praktiškai – bent jau pradžioje – eilės oro uostuose gali tapti ilgesnės. Prancūzija jau bandė įdiegti sistemą prieš Paryžiaus olimpines žaidynes ir… atidėjo, nes suprato, kad dar nėra pasiruošusi. Tai šiek tiek pasako apie tai, kiek sklandžiai viskas vyks.

Ką tai reiškia praktiškai, jei planuoji kelionę

Jei skrendi į Londoną, Niujorką ar bet kurią ne Šengeno zoną – tikėkis, kad pasienio procedūros gali užtrukti ilgiau nei įprastai. Ypač didžiuosiuose oro uostuose, kol sistema įsivažiuos.

Jei turi svečių iš trečiųjų šalių, kurie planuoja atvykti – informuok juos apie ETIAS. Geriau tai padaryti iš anksto, nes nors leidimas paprastai išduodamas per kelias minutes, teoriškai gali užtrukti iki 30 dienų, jei kyla klausimų.

Ir dar vienas dalykas, apie kurį mažai kalbama – visi šie duomenys kaupiami centralizuotoje duomenų bazėje. Tai kelia tam tikrų privatumo klausimų, kuriuos ES kol kas atsakinėja gana abstrakčiai.

Ar visa tai – geras dalykas?

Sąžiningai – nežinau. Ir manau, kad niekas tiksliai nežino, kol sistema neįsiveiks pilnai. Logika aiški: geresnė kontrolė, mažesnė nelegali migracija, greičiau identifikuojami pavojingi asmenys. Skamba protingai.

Bet kartu tai dar vienas žingsnis link to, kad kelionės tampa vis labiau biurokratizuotos ir stebimos. Tas lengvas, beveik nerūpestingas jausmas, kai tiesiog paimi bilietą ir skrendi – jis po truputį nyksta. Gal tai neišvengiama šiuolaikinio pasaulio kaina. O gal mes tiesiog per greitai sutinkame su dalykais, kurie dar prieš dešimt metų atrodytų kaip mokslinė fantastika.

Tad sekite naujienas, informuokite draugus iš ne ES šalių ir – svarbiausia – ateityje į oro uostą atvykite šiek tiek anksčiau nei įprastai. Bent jau pirmuosius metus.