Kodėl Europos miestuose daugėja tuščių biurų ir ką tai reiškia jūsų kišenei

Biurai, kurių niekas nebenori

Europoje tuščių biurų daugėja ne todėl, kad verslai žlunga. Daugėja todėl, kad žmonės tiesiog nebegrįžta į juos taip, kaip grįždavo anksčiau. Pandemija pakeitė įpročius greičiau, nei bet kas tikėjosi, ir dabar didelių miestų centrai – Frankfurtas, Paryžius, Varšuva – turi spręsti problemą, kurios niekas rimtai neplanuojo.

Londone tuščių biurų plotas šiuo metu siekia apie 10 procentų viso komercinio fondo. Amsterdame skaičiai panašūs. Tai nėra katastrofa statistikos prasme, bet tai yra signalas, kad kažkas struktūriškai pasikeitė.

Kas iš tikrųjų vyksta

Įmonės mažina nuomojamus plotus. Ne todėl, kad taupytų iš nevilties, o todėl, kad skaičiai tiesiog nebeatitinka realybės – jei pusė darbuotojų dirba iš namų tris dienas per savaitę, mokėti už 2000 kvadratinių metrų biurą tampa sunkiai pagrindžiama išlaida.

Nekilnojamojo turto rinka į tai reaguoja lėtai, nes ji visada reaguoja lėtai. Ilgalaikės nuomos sutartys, dideli kapitaliniai įsipareigojimai, sudėtingi teisiniai mechanizmai – visa tai stabdo greitą prisitaikymą. Tačiau kai sutartys baigiasi, daugelis įmonių tiesiog neberengia naujų tokiomis pačiomis sąlygomis.

Tuo tarpu miestų savivaldybės susiduria su mažėjančiomis pajamomis iš komercinių mokesčių. Tai jau tiesiogiai liečia viešąsias paslaugas – transportą, infrastruktūrą, žaliąsias erdves.

Jūsų kišenė ir tušti aukštai

Ryšys tarp tuščių biurų ir jūsų asmeninių finansų nėra akivaizdus, bet jis egzistuoja. Pirma, miestų biudžetai, praradę komercinių patalpų mokestines pajamas, ieško kompensacijos kitur – dažniausiai gyventojų mokesčiuose arba paslaugų kainose. Antra, nekilnojamojo turto rinka yra tarpusavyje susijusi: kai komerciniai plotai nuvertėja, tai veikia ir bendrą investicinę aplinką mieste.

Kita vertus, yra ir teigiama pusė. Kai kuriuose miestuose biurų pastatai pradedami konvertuoti į butus. Tai teoriškai galėtų padėti spręsti būsto trūkumą ir sušvelninti nuomų augimą. Praktiškai – procesas yra brangus ir lėtas, tačiau Amsterdame ir Briuselyje jau matomi pirmieji tokie projektai.

Kur visa tai veda

Tikėtina, kad artimiausiais metais Europos miestai turės priimti kelis nepatogius sprendimus. Leisti kai kuriems rajonams tiesiog ištuštėti ir laukti geresnių laikų – tai vienas variantas, bet ne pats protingiausias. Aktyviai skatinti konversijas, keisti zonavimo taisykles, investuoti į naują paskirtį – tai reikalauja politinės valios ir pinigų, kurių daugeliui savivaldybių šiuo metu nėra per daug.

Tačiau viena aišku: biurų rinka negrįš į 2019-uosius. Ir miestai, kurie greičiau tai pripažins, turės daugiau laiko prisitaikyti. O tai, kaip jie prisitaikys, galiausiai atsispindės ir jūsų komunaliniuose mokesčiuose, ir jūsų rajono gyvenimo kokybėje, ir tame, ar apskritai norėsite gyventi miesto centre po dešimties metų.