Kaip Europos Sąjungos teisės aktai keičia kasdienį lietuvių gyvenimą: praktinis vadovas 2026 metams

Kai ES direktyvos pasibeldžia į mūsų duris

Prisipažinsiu atvirai – dar prieš kelerius metus maniau, kad visa ta Europos Sąjungos biurokratija yra kažkur toli, Briuselyje, ir su manimi turi labai mažai bendro. Na, gal išskyrus tuos kelis kartus per metus, kai važiuoju į Latviją be pasienio kontrolės. Bet kuo daugiau dėmesio kreipdavau į kasdienes smulkmenas, tuo labiau supratau – ES teisės aktai yra visur. Nuo to, kaip atrodys mano naujas telefonas, iki to, kiek mokesčių sumokės mano darbdavys.

2026-ieji nėra ateitis – tai praktiškai rytdiena. O per tuos kelerius metus nuo dabar iki tada įsigalios tiek daug naujų ES direktyvų ir reglamentų, kad verta susipažinti jau dabar. Ne tam, kad taptume teisės ekspertais (dieve saugok!), bet kad suprastume, kodėl staiga parduotuvėse atsirado keisti užrašai ant produktų, kodėl mūsų darbovietėje pradėjo reikalauti naujų ataskaitų, arba kodėl kaimynas taip džiaugiasi naująja teise.

Skaitmeninė revoliucija tavo kišenėje

Pradėkime nuo to, kas daugumai iš mūsų artimiausiai – nuo mūsų išmaniųjų telefonų ir kompiuterių. Turbūt jau girdėjote apie tą garsiąją Digital Markets Act (Skaitmeninių rinkų įstatymą), bet kas tai iš tikrųjų reiškia paprastam žmogui?

Įsivaizduokite tokią situaciją: perkate naują iPhone’ą. Anksčiau buvote pririšti prie Apple ekosistemos kaip katinas prie šiltos baterijos žiemą. Norėjote naudoti kitą naršyklę? Galėjote, bet Safari vis tiek buvo pagrindinis variklis. Norėjote atsisiųsti programėlę ne iš App Store? Pamirškit.

Dabar viskas keičiasi. ES privertė didžiuosius technologijų gigantus atverti savo sistemas. Praktiškai tai reiškia, kad galėsite:

Rinktis alternatyvias programėlių parduotuves – ne tik App Store ar Google Play. Jau dabar matome, kaip Epic Games ir kiti kuria savo platformas. Ar tai gerai? Na, konkurencija paprastai reiškia geresnes kainas ir daugiau pasirinkimo. Bet kartu reikia būti atsargesniems dėl saugumo.

Naudoti bet kurią mokėjimo sistemą – nebereikės mokėti Apple ar Google komisinių už kiekvieną programėlėje atliktą pirkimą. Kai kurios programėlės jau dabar siūlo 20-30% nuolaidas, jei mokate tiesiogiai jiems, o ne per platformą.

Lengviau persikelti į kitą platformą – pabandykite dabar perkelti visus savo duomenis iš iPhone į Android. Košmaras, tiesa? ES reikalauja, kad tai būtų paprasta kaip pirmadienis. Jūsų nuotraukos, kontaktai, žinutės – viskas turėtų keliauti su jumis.

Man asmeniškai labiausiai patinka USB-C istorija. Nuo 2024-ųjų pabaigos visi nauji telefonai, planšetės, fotoaparatai ES turi turėti vienodą USB-C jungtį. Gal skamba kaip smulkmena, bet pagalvokit, kiek laidų turite namuose? Aš neseniai suskaičiavau – devynis! Devynis skirtingus įkrovimo laidus skirtingiems prietaisams. Tai beprotybė.

Kai privatumas tampa ne prabanga, o teise

Dabar pereikime prie kažko, kas man asmeniškai labai svarbu – privatumo. GDPR (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) jau veikia nuo 2018-ųjų, bet daugelis žmonių vis dar nežino, kokias teises jis jiems suteikia. O tos teisės – stiprios.

Prieš keletą mėnesių nutiko toks dalykas: gavau el. laišką iš vienos internetinės parduotuvės, kurioje pirkau kažką prieš trejus metus. Jie siuntinėjo man reklamą, nors aš niekada nesutikau jos gauti. Parašiau jiems paprastą laišką, nurodydamas GDPR 17 straipsnį (teisė būti pamirštam), ir paprašiau ištrinti visus mano duomenis.

Žinot, kas nutiko? Per dvi savaites gavau patvirtinimą, kad visi mano duomenis ištrinti. Anksčiau tokia įmonė tiesiog ignoruotų mano prašymą arba pasakytų „atsisakyti galite paspaudę nuorodą apačioje” (kuri, žinoma, neveiktų).

Bet tai tik pradžia. Artėja naujos taisyklės:

AI Act – dirbtinio intelekto reguliavimas. Jei jūsų darbovietė naudoja AI sistemą priimti sprendimus dėl jūsų (pavyzdžiui, ar pakelti jums atlyginimą, ar priimti į darbą), jūs turite teisę žinoti, kaip ta sistema veikia. Įsivaizduojate? Jokių daugiau juodųjų dėžių, kurios nusprendžia jūsų karjerą.

Data Act – duomenų įstatymas. Jūsų išmanusis automobilis renka duomenis apie tai, kaip vairuojate? Tie duomenys priklauso jums, ne automobilio gamintojui. Galėsite juos parsisiųsti, perduoti kitam serviso centrui, arba net parduoti, jei kas nors norės.

Aš žinau, kad daugeliui tai skamba kaip techninė nesąmonė, bet pagalvokit praktiškai. Turite BMW, kuris nuolat rodo klaidos pranešimą? Dabar galėsite nueiti į bet kurį servisą (ne tik oficialų BMW servisą) ir jie galės nuskaityti visus duomenis iš jūsų automobilio. Tai reiškia pigesnį ir prieinamesnį remontą.

Aplinkosauga, kuri iš tikrųjų veikia

Gerai, dabar prie temos, kuri daugelį žmonių erzina – aplinkosaugos. Suprantu, kai kurie mano, kad visa tai – tik papildomi mokesčiai ir apribojimai. Bet pabandykime pažiūrėti, kaip tai iš tikrųjų veikia praktikoje.

Esu pastebėjęs, kad parduotuvėse vis daugiau produktų turi keistus ženkliukus ir etiketes. „Taisymo indeksas”, „anglies pėdsakas”, „energijos efektyvumo klasė” – kas tai viskam? Iš pradžių ignoravau, bet paskui supratau, kad tai iš tikrųjų naudinga informacija.

Pavyzdžiui, perkant skalbimo mašiną. Anksčiau žiūrėdavau tik į kainą ir galbūt dizainą. Dabar ant kiekvienos mašinos yra aiški etiketė, kuri parodo:
– Kiek elektros sunaudoja per metus (eurais!)
– Kiek vandens naudoja
– Kaip efektyviai skalbia
– Kiek triukšmo skleidžia

Nusipirkau mašiną, kuri kainavo 100 eurų brangiau, bet energijos efektyvumo klasė buvo A, ne C. Per dvejus metus ta mašina jau atsipirko – elektros sąskaitos sumažėjo apie 5-7 eurus per mėnesį. Nedaug, bet per 10 metų (kiek paprastai tarnauja skalbimo mašina) tai jau 600-840 eurų.

Taisymo teisė – tai man asmeniškai labai svarbu. ES priėmė direktyvą, kuri reikalauja, kad gamintojai užtikrintų atsarginių dalių prieinamumą bent 10 metų. Prisimenu, kaip prieš penkerius metus sugedo mano puikaus kavos aparato viena plastikinė detalė. Gamintojas pasakė: „Atsiprašome, šis modelis jau nebepalaikomas, nusipirkite naują.” Aparatas kainavo 400 eurų, o detalė būtų kainavo gal 5 eurus.

Dabar tokia situacija nebeįmanoma. Gamintojai privalo turėti atsargines dalis ir užtikrinti, kad produktai būtų taisomi. Kai kurios šalys net įvedė „taisymo indeksą” – skalę nuo 1 iki 10, kuri rodo, kaip lengva sutaisyti produktą. Perkant naują telefoną ar kompiuterį, galite iš karto matyti, ar galėsite jį lengvai sutaisyti, ar reikės mesti į šiukšlių dėžę po pirmojo gedimo.

Darbo rinka ir naujos garantijos

Čia bus įdomu daugeliui. ES teisės aktai vis labiau kišasi į tai, kaip mes dirbame ir kokias teises turime darbe. Ir, tiesą sakant, dažniausiai tai yra geros naujienos.

Platformų darbuotojų teisės – jei dirbate Bolt, Wolt ar panašiose platformose, jums tai labai aktualu. ES priėmė direktyvą, kuri sako: jei platforma kontroliuoja, kaip jūs dirbate (nustato kainas, vertina jūsų darbą, nusprendžia, ar galite priimti užsakymą), tada jūs esate ne individualus verslininkas, o darbuotojas. O darbuotojai turi teises: atostogas, socialines garantijas, minimalų atlyginimą.

Žinau žmonių, kurie dirba Wolt kurjeriais. Jie man pasakojo, kad kartais dirba 60 valandų per savaitę, bet neturi jokių garantijų. Suserga? Jokių ligonių. Nori atostogų? Tiesiog neuždirbsi pinigų. Naujos taisyklės tai turėtų pakeisti.

Teisė būti nepasiekiamam – tai skamba kaip juokas, bet tai rimta teisė. Jei jūsų darbo laikas yra nuo 9 iki 17, darbdavys negali reikalauti, kad atsakytumėte į el. laiškus ar skambučius vakare ar savaitgaliais. Aišku, yra išimčių (skubūs atvejai, tam tikros profesijos), bet principas aiškus.

Man pačiam tai labai padėjo. Dirbu IT srityje, kur kultūra yra tokia, kad visi tikisi atsakymo bet kuriuo paros metu. Kai pradėjau remtis šia teise ir išjungiau darbo el. paštą po 18 val., pirmiausia buvo keista. Bet po kelių savaičių kolegos priprato, o mano gyvenimo kokybė labai pagerėjo. Daugiau laiko šeimai, mažiau streso.

Skaidrus atlyginimas – nuo 2026-ųjų darbdaviai privalo darbo skelbime nurodyti atlyginimo intervalą. Ne „atlyginimas pagal susitarimą” (kas iš tikrųjų reiškia „mokėsime kiek įmanoma mažiau”), bet konkretūs skaičiai. Pavyzdžiui: „Atlyginimas nuo 1500 iki 2200 eurų, priklausomai nuo patirties.”

Dar daugiau – jei dirbate įmonėje, turite teisę sužinoti, kiek uždirba jūsų kolegos, atliekantys panašų darbą. Tai skirta kovoti su diskriminacija (ypač lyčių atlyginimų skirtumais), bet taip pat padeda žmonėms suprasti savo vertę rinkoje.

Vartotojų teisės, kurias verta žinoti

Dabar prie dalykų, kurie tiesiogiai liečia mūsų pinigines. ES vartotojų teisės yra gana stiprios, bet daugelis žmonių jų tiesiog nežino arba bijo jomis pasinaudoti.

Pirmiausia – 14 dienų grąžinimo teisė. Nusipirkote kažką internetu ir apsigalvojote? Turite 14 dienų grąžinti produktą be jokio paaiškinimo. Pardavėjas negali klausti kodėl, negali imti jokio mokesčio (išskyrus grąžinimo pristatymo išlaidas, jei jis to nenusimatė apmokėti).

Aš šia teise naudojuosi reguliariai. Nusipirkau batus internetu – atrodė puikiai nuotraukose, bet gavęs supratau, kad spalva visai kitokia. Grąžinau, pinigai grįžo per savaitę. Jokių klausimų, jokių problemų.

Bet yra niuansų. Jei perkate iš ne-ES pardavėjo (pavyzdžiui, tiesiogiai iš Kinijos per AliExpress), šios teisės gali neveikti. Todėl visada patikrinu, ar pardavėjas yra ES, prieš perkant brangesnį daiktą.

Dvejų metų garantija – tai standartinė garantija visiems produktams ES. Ne vienerių metų, kaip kai kurie pardavėjai bando įkalbėti, o dvejų. Ir tai yra garantija nuo pardavėjo, ne gamintojo. Tai svarbu, nes jei produktas sugenda per pirmus dvejus metus, jūs grįžtate į parduotuvę, kur pirkote, ne siunčiate į kažkokį servisą Vokietijoje.

Prieš metus man sugedo belaidės ausinės. Nusipirkau jas prieš 18 mėnesių. Nuėjau į parduotuvę, pardavėja pradėjo kažką aiškinti apie gamintojo garantiją ir kad reikia siųsti į servisą. Pasakiau: „ES vartotojų teisės direktyva, dvejų metų garantija, prašau pakeisti arba grąžinti pinigus.” Po penkių minučių turėjau naujas ausines.

Kelionės ir judėjimas be sienų

Vienas iš akivaizdžiausių ES privalumų – laisvas judėjimas. Bet tai ne tik galimybė važiuoti be pasienio kontrolės. Yra daug daugiau praktinių dalykų.

Sveikatos draudimas visoje ES – turite Europos sveikatos draudimo kortelę (EHIC)? Jei ne, būtinai įsigykite – tai nemokama. Su šia kortele galite gauti medicininę pagalbą bet kurioje ES šalyje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir vietiniai gyventojai.

Man tai išgelbėjo kelionėje Ispanijoje. Susirgau, reikėjo eiti pas gydytoją. Su EHIC kortele sumokėjau tik simbolinį mokestį (apie 10 eurų), o ne šimtus eurų, kuriuos būčiau mokėjęs kaip turistas be draudimo.

Skrydžių kompensacijos – tai mano mėgstamiausia tema, nes esu gavęs kompensacijų ne vieną kartą. Jei jūsų skrydis vėluoja daugiau nei 3 valandas arba atšaukiamas, turite teisę į kompensaciją nuo 250 iki 600 eurų, priklausomai nuo atstumo.

Svarbu: oro linijų bendrovės labai nenoriai apie tai informuoja. Jos tikisi, kad jūs nežinosite savo teisių. Bet yra daug svetainių ir programėlių (AirHelp, ClaimCompass ir kt.), kurios padeda išsikovoti kompensaciją. Jos pasiima komisinius (paprastai 25-35%), bet bent jau gauni kažką, o ne nieko.

Kartą mano skrydis iš Vilniaus į Londoną vėlavo 4 valandas. Oro linijų bendrovė nieko nesakė apie kompensaciją. Užpildžiau formą internete, po dviejų mėnesių gavau 250 eurų. Už kelias valandas vėlavimo – neblogas sandoris.

Mobiliojo ryšio tarptinklinis ryšys – prisimenu laikus, kai važiuodavau į Latviją ir grįžęs rasdavau 50 eurų sąskaitą už duomenų perdavimą. Dabar tarptinklinis ryšys ES kainuoja tiek pat, kiek ir namuose. Galiu naudoti savo duomenų planą Ispanijoje, Vokietijoje ar Graikijoje be jokių papildomų mokesčių.

Maistas ir jo saugumas

Gal pastebėjote, kad ant maisto produktų vis daugiau informacijos? Tai ne atsitiktinumas – ES nuolat griežtina reikalavimus maisto ženklinimui.

Kilmės šalies ženklinimas – dabar ant daugelio produktų privaloma nurodyti, iš kur kilęs pagrindinis ingredientas. Perki „lietuvišką” dešrą? Pažiūrėk smulkiu šriftu – gali būti, kad kiauliena iš Lenkijos ar net Brazilijos. Tai ne blogai savaime, bet gerai žinoti, ką perki.

Aš asmeniškai stengiuosi pirkti vietinius produktus, kai įmanoma. Ne dėl kokio patriotizmo, bet dėl to, kad šviežesni ir dažnai skanesni. O dabar, kai privaloma aiškiai žymėti kilmę, tai padaryti daug lengviau.

Alergenų žymėjimas – jei turite alergijų, tai jums labai svarbu. Visi 14 pagrindinių alergenų (riešutai, pienas, kiaušiniai, glitimas ir kt.) turi būti aiškiai pažymėti ant pakuotės. Net kavinėse ir restoranuose turi būti prieinama ši informacija.

Mano draugė turi stiprią alergija riešutams. Anksčiau kiekvienas valgymas restorane buvo rusiškas ruletas. Dabar ji gali paklausti, ir personalas privalo žinoti atsakymą arba sužinoti iš virtuvės.

Nutricine vertė – ta lentelė su kalorijomis, baltymais, riebalais ir angliavandeniais? Privaloma nuo 2016-ųjų. Ir tai turi būti ant 100g produkto, kad būtų lengva palyginti skirtingus produktus.

Kai pradėjau sekti, ką valgau (ne dietai, tiesiog įdomu buvo), ši informacija tapo neįkainojama. Greitai supratau, kad kai kurie „sveiki” produktai iš tikrųjų pilni cukraus ir riebalų. Pavyzdžiui, kai kurie jogurtai turi daugiau cukraus nei ledai!

Kas laukia už kampo ir kaip pasirengti

Gerai, dabar apie tai, kas artėja ir kaip galime pasinaudoti naujomis galimybėmis arba bent jau nebūti nustebinti.

Skaitmeninė tapatybė – ES kuria bendrą skaitmeninės tapatybės sistemą. Įsivaizduokite, kad galėtumėte prisijungti prie bet kurios valstybinės paslaugos bet kurioje ES šalyje su savo lietuviška elektronine tapatybe. Norite gauti dokumentą iš Vokietijos institucijos? Nebereikės siųsti popierinių dokumentų paštu – viskas skaitmeniškai.

Lietuvoje mes jau turime gana pažangią sistemą su elektroniniais parašais ir „Mano vyriausybe”, bet dabar tai taps standartizuota visoje ES. Praktiškai tai reiškia mažiau biurokratijos, greičiau sutvarkyti reikalus.

Bendras įkrovimo tinklas – jei turite ar planuojate įsigyti elektromobilį, tai jums labai aktualu. ES reikalauja, kad iki 2026-ųjų pagrindinėse magistralėse kas 60 km būtų greito įkrovimo stotelės. O svarbiausia – visos jos turi priimti tas pačias mokėjimo korteles ir turėti vienodus jungtis.

Dabar situacija chaotiška – skirtingos programėlės, skirtingos narystės, skirtingi mokėjimo būdai. Kartais atrodo, kad lengviau nusipirkti dyzelinį automobilį nei susigaudyti tame įkrovimo chaose. Bet tai keičiasi.

Tvarios finansų produktai – jei turite investicijų ar pensijų fondą, netrukus pastebėsite naują informaciją apie tai, kaip „žalios” yra jūsų investicijos. ES įveda griežtus standartus, kas gali būti vadinama „tvariu” ar „žaliu” investavimu.

Tai svarbu, nes daug įmonių užsiima „žaliu plovimu” (greenwashing) – teigia esančios ekologiškos, nors iš tikrųjų taip nėra. Naujos taisyklės turėtų tai sustabdyti.

Praktinis patarimas: kai renkate pensijų fondą ar investuojate, pažiūrėkite į ESG reitingus (Environmental, Social, Governance – aplinkosauga, socialinė atsakomybė, valdymas). Tyrimai rodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje įmonės su aukštais ESG reitingais dažnai veikia geriau nei kitos.

—

Žinau, kad visa ši informacija gali atrodyti pribloškianti. Kartais aš pats jaučiuosi paskendęs direktyvose, reglamentuose ir akronimais. Bet štai ką supratau per pastaruosius kelerius metus: ES teisės aktai nėra kažkas abstraktaus ir tolimo. Jie yra mūsų kasdienybėje – nuo telefono, kurį laikome rankoje, iki maisto, kurį valgome.

Ar viskas tobula? Žinoma, ne. Kai kurios taisyklės atrodo per sudėtingos, kai kurios – per lėtai įgyvendinamos. Bet bendra kryptis man atrodo teisinga: daugiau skaidrumo, daugiau pasirinkimo, daugiau apsaugos paprastiems žmonėms.

Mano patarimas – nesistenkite įsiminti visų taisyklių ir direktyvų. Vietoj to, kai susiduriate su konkrečia situacija (perkate produktą, keičiate darbą, keliaujate), pasitikrinkite, kokias teises turite. Dažnai paaiškėja, kad turite daugiau galimybių, nei manėte.

O svarbiausia – nebijokite pasinaudoti savo teisėmis. Įmonės ir institucijos kartais tikisi, kad žmonės nežinos savo teisių arba bus per daug tingūs jomis pasinaudoti. Bet kuo daugiau žmonių aktyviai naudosis savo teisėmis, tuo geriau jos veiks visiems.

2026-ieji jau čia pat. Ir nors negaliu pasakyti, kad viskas bus tobula, galiu pasakyti, kad turėsime daugiau įrankių kontroliuoti savo gyvenimą, apsaugoti savo interesus ir priimti informuotus sprendimus. O tai, mano nuomone, yra labai geras dalykas.