Kaip Europos naujienos formuoja mūsų kasdienius pokalbius: 7 tendencijos, kurias verta stebėti

Žinot tą jausmą, kai per pietus su kolegomis staiga visi pradeda kalbėti apie tą patį straipsnį, kurį ryte matėte Facebook’e? Arba kai šeimos susibūrime teta pradeda diskusiją apie energetikos kainas Vokietijoje, nors niekas jos apie tai neklausė? Štai taip Europos naujienos slenka į mūsų kasdienybę – ne per kokius oficialius kanalus, o per paprastus pokalbius prie kavos puodelio.

Pastebėjau, kad pastaruoju metu tos naujienos ne tik keičiasi pačios, bet ir keičia tai, KAIP mes apie jas kalbame. Pabandžiau susidėlioti kelias tendencijas, kurios man krito į akis.

1. Trumpiau, greičiau, be konteksto

Prieš dešimtmetį žmonės perskaitydavo visą straipsnį, prieš pradėdami apie tai diskutuoti. Dabar užtenka antraštės ir vienos nuotraukos su TikTok’o. Rezultatas – pokalbiai tampa fragmentiški. Kažkas metė frazę „girdėjai, kas ten Vokietijoj vyksta?” ir visi jau linkčioja, nors realiai niekas nežino detalių.

2. Klimato tema tapo standartine pokalbio dalimi

Anksčiau apie orus kalbėdavom kaip apie small talk – „šiandien šalta, ane?”. Dabar tas pats pokalbis dažnai persirita į klimato politiką, ES direktyvas ar kažkokį naują reglamentą dėl išmetamųjų dujų. Netgi taksi vairuotojai dabar turi nuomonę apie žaliąjį kursą.

3. Politikų asmenybės, ne politika

Įdomu tai, kad žmonės vis rečiau diskutuoja apie konkrečius sprendimus ar įstatymus, o vis dažniau – apie tai, kaip kažkoks premjeras pasakė kažką keisto interviu metu. Turinys tapo asmeniškesnis, bet kartu ir paviršutiniškesnis.

4. Memai kaip naujienų kanalas

Rimtai, kartais sužinau apie svarbius Europos įvykius pirmiausia iš memo, o tik po to – iš rimto šaltinio. Ir tai reiškia, kad pokalbiai pradeda kirtis su humoru. Rimta tema, bet aptariama juokaujant, kartais net cinizmu.

5. „Mano šalis vs jų šalis” naratyvai

Pastebėjau, kad palyginimai tarp šalių tapo dažnesni pokalbio tema. „Pas mus taip nebūtų”, „žiūrėk, kaip pas prancūzus” – tokie sakiniai atsiranda beveik automatiškai, kai kalba pasisuka apie bet kokią Europos naujieną. Tarsi kiekviena naujiena virsta proga palyginti save su kaimynais.

6. Dezinformacijos šešėlis kiekviename pokalbyje

Dabar bet kokį pokalbį apie naujienas dažnai lydi frazė „bet ar tai tikra informacija?”. Žmonės tapo atsargesni, bet kartu ir įtaresni. Kartais net tikros naujienos sutinkamos su skepticizmu, nes visi jau pavargę nuo fake news bangos.

7. Regioninis solidarumas vietoj bendro europietiško tapatumo

Įdomu, kad žmonės vis dažniau tapatinasi ne su „Europa” kaip visuma, o su konkrečiu regionu ar kaimyninėmis šalimis. Baltijos šalys dabar kalba viena apie kitą dažniau nei apie, tarkim, Ispaniją ar Portugaliją. Geografinis artumas tampa svarbesnis nei bendra sąjunga.

Tai ką visa tai reiškia mums prie kavos puodelio?

Iš esmės, mes tapome greitesniais, bet paviršutiniškesniais naujienų vartotojais. Pokalbiai apie Europos įvykius vyksta greičiau nei bet kada anksčiau, bet kartu jie tapo trapesni – lengviau iškraipomi, lengviau užmirštami, lengviau paverčiami mem’u ar pokštu.

Ar tai blogai? Nemanau, kad taip paprasta atsakyti. Kita vertus, gal ir gerai, kad žmonės apskritai kalba apie tai, kas vyksta už savo kiemo ribų – nesvarbu, kokia forma tas pokalbis vyktų. Svarbiausia, kad kitą kartą, kai kolega prie kavos aparato mesteli kokią naujieną apie ES, gal verta paklausti – „o iš kur tu tai žinai?” Nes galbūt tikras pokalbis prasideda būtent nuo šito klausimo.