Kodėl Europos miestai masiškai atsisako automobilių ir ką tai reiškia jūsų kasdieniam gyvenimui

Miestas be automobilio – utopija ar būtinybė?

Amsterdamas, Oslas, Barselona. Šie miestai pastaraisiais metais po truputį išstumia automobilius iš savo centrų – ne dramatiškai, ne per naktį, bet nuosekliai ir gana ryžtingai. Tai nėra koks nors ekologinis romantizmas. Tai sprendimas, kurį lemia labai konkretūs skaičiai: oro kokybė, žemė, kurią užima automobilių stovėjimo aikštelės, ir laikas, kurį žmonės praleidžia kamščiuose.

Osle 2019 metais iš miesto centro buvo pašalinta beveik tūkstantis parkavimo vietų. Barselona įgyvendina vadinamąjį „superblokų” modelį – tam tikros gatvės uždarytos automobilių eismui, paverstos viešosiomis erdvėmis. Paryžius per pastaruosius kelerius metus sumažino automobilių eismą Seine pakrantėse ir išplėtė dviračių infrastruktūrą taip, kad tai jau nebeatrodo kaip eksperimentas.

Kodėl dabar

Viena priežasčių – klimato tikslai, kuriuos Europos miestai prisiėmė sau savanoriškai arba spaudžiami ES direktyvų. Transportas sudaro reikšmingą dalį miestų išmetamų teršalų, ir automobiliai čia – akivaizdžiausias taikinys. Bet yra ir kita pusė: žmonės tiesiog nori kitaip gyventi. Tyrimai rodo, kad miestų gyventojai vis dažniau renkasi rajonus, kuriuose galima apsipirkti, nuvykti į darbą ar susitikti su draugais pėsčiomis arba dviračiu.

Tai nėra vien ideologija. Tai ir ekonomika – miestai, kurie investuoja į viešąjį transportą ir dviračių takus, ilgainiui sutaupo išlaidų sveikatos apsaugai ir infrastruktūros priežiūrai. Automobilių keliai yra brangūs statiniai, kurie reikalauja nuolatinių investicijų.

Kas iš tikrųjų keičiasi žmonių gyvenime

Jei gyvenate mieste ir neturite automobilio – tikriausiai jau jaučiate teigiamus pokyčius. Daugiau dviračių takų, geriau veikiantis viešasis transportas, mažiau triukšmo kai kuriuose rajonuose. Bet jei automobilis jums yra būtinybė – dėl darbo, dėl šeimos, dėl to, kad gyvenate toliau nuo centro – šie pokyčiai gali atrodyti kaip spaudimas, o ne pažanga.

Ir čia slypi tikroji įtampa. Automobilių ribojimas miestų centruose dažnai labiausiai paveikia tuos, kurie gyvena priemiesčiuose ir neturi realios alternatyvos. Viešasis transportas ne visur pasiekia pakankamai greitai ir patikimai. Dviračiai – ne visiems ir ne visomis oro sąlygomis. Todėl politika, kuri atrodo teisinga iš miesto centro perspektyvos, gali jaustis visai kitaip iš priemiesčio.

Tai, kas lieka po diskusijos

Europos miestų judėjimas nuo automobilių nėra nei grynai geras, nei grynai blogas dalykas. Tai kompromisų serija, kurioje kiekvienas sprendimas kažkam padeda ir kažkam apsunkina gyvenimą. Svarbiausia, ko reikėtų tikėtis iš šio proceso – kad jis vyktų nuosekliai ir kad alternatyvos būtų realios, o ne tik popieriuje. Miestas be automobilių gali būti geras miestas. Bet tik tada, kai žmogus, atsisakęs automobilio, iš tikrųjų gali normaliai gyventi.